Priežiūra; Įvadas - ESAB PT-36 Manual De Instrucciones

5 SKYRIUS
5.1 Įvadas
Plazminio pjovimo metu pjoviklio dalys dėvisi. Plazminio lanko uždegimo metu dėvisi tiek elektrodas, tiek ant-
galis. Norint užtikrinti gerą pjovimo kokybė ir tinkamą pjoviklio dalių dydį, reikia reguliariai tikrinti ir keisti pjo-
viklio PT--36 dalis.
PAVOJUS
VANDENILIO SPROGIMO PAVOJUS.
Kai plazminio lankinio pjovimo operacijų metu naudojamas vandens stalas nesilaikant
rekomenduojamų saugaus darbo nurodymų, susidaro pavojingos situacijos. Yra įvykusių
stiprių sprogimų dėl po pjaunama plokšte susikaupusio vandenilio. Šių sprogimų sukelta
žala siekia tūkstančius dolerių. Sprogimo metu krintančios nuolaužos gali sužeisti ar su-
kelti mirtį.
Geriausioje prieinamoje literatūroje yra išskiriami trys galimi vandenilio šaltiniai vandens
staluose. Didžioji dalis vandenilio išsiskiria vykstant įpjovoje išsilydžiusio metalo greitai
reakcijai su vandeniu, kurios metu susidaro metalo oksidai. Ši reakcija paaiškina, kodėl
pjovimo metu reaktyvieji metalai, pasižymintys didele deguonies trauka, pvz.: aliuminis
ir magnis, išlaisvina daugiau vandenilio nei geležis. Didžioji dalis vandenilio iškart iškyla į
paviršių, tačiau likusioji dalis susijungia su mažomis metalo dalelėmis. Šios dalelės nusėda
į vandens stalo dugną ir vandenilio burbuliukai pamažu iškyla į paviršių.
Vandenilis taip pat gali susidaryti ir vykstant lėtesnėms reakcijoms, kurių metu šalto met-
alo dalelės reaguoja su vandeniu, skirtingais metalais ar chemikalais vandens stale. Šis
vandenilis irgi iškils burbulų pavidalu į paviršių.
Galiausiai, vandenilis gali susidaryti iš plazminių dujų, jei naudojamas H-35. Šių dujų
sudėtyje yra 35 procentai vandenilio pagal tūrį, o išsiskiriančio vandenilio kiekis yra 70
ft3/h.
Vandenilio dujos gali kauptis keliose vietose. Dažniausia vieta, kurioje kaupiasi vandenilio
dujos - tai kišenės, kurios susidaro dėl pjaunamų plokščių ir skersinių, esančių ant stalo.
Kišenės gali susidaryti ir nelygiose plokštėse. Taip pat vandenilis gali kauptis po šlako
surinktuvu ar net oro rezervuare. Šis vandenilis sąveikoje su deguonimi gali užsidegti nuo
plazminio lanko arba kokios nors kibirkšties. Norint sumažinti vandenilio susidarymo ir
kaupimosi tikimybę, rekomenduojama atlikti toliau išvardintus veiksmus.
1. Dažnai nuvalykite nuosėdas (ypač mažas daleles) nuo stalo dugno. Pripildykite stalą
švariu vandeniu.
2. Nepalikite plokščių ant pjovimo stalo per naktį ar savaitgaliams.
3. Tuo atveju, kai vandens stalai buvo nenaudojami kelias valandas, prieš dėdami pirmąją
plokštę, pavibruokite stalą. Tokiu būdu, susikaupęs vandenilis išsilaisvins ir išsisklaidys
prieš uždedant plokštę. Taip pat dedant pirmąją plokštę, reikia leisti jai nestipriai at-
sitrenkti į stalą, o paskui kilstelėti, kad galėtų išsisklaidyti vandenilis, ir tada galutinai
padėti plokštę ant stalo.
4. Jei pjovimas yra vykdomas virš vandens, įrenkite ventiliatorius, kad oras galėtų
cirkuliuoti tarp plokštės ir vandens.
5. Jei pjovimas yra po vandeniu, maišykite vandenį, esantį po plokšte, kad nesikauptų
vandenilis. Vandens maišymui galima naudoti suslėgtą orą.
6. Tarp pjovimų galima padidinti ar sumažinti lygį vandens stale, kad išsisklaidytų vande-
nilis.
7. Prižiūrėkite, kad vandens rūgštingumas būtų maždaug lygus 7 pH (neutralus). Tai
padeda sumažinti cheminės reakcijos, kurioje dalyvauja vanduo ir metalai, greitį.
69
PRIEŽIŪRA